- stovyklauti
- stovykláuti, -áuja, -ãvo intr. Š, DŽ, NdŽ; L, LL115, Ser 1. būti laikinoje stovėjimo vietoje, stovykloje: Apie tą kalnelį pasakojama iki šios dienos kaip apie vietą, kur nuolat stovyklavo sukilėliai Pt. 2. būti laikinoje poilsio vietoje: Palangoje stovykláuja pionieriai DŽ1. \ stovyklauti; pastovyklauti; prastovyklauti
Dictionary of the Lithuanian Language.